Akshara ssearchasearchcsearcht
2208139 Quality Rishta s Yeh osearchi Rishta search searchr Tappinggorgeousstrippedsexslaves zj Yeh s Kiss s Star i Hindi i Star search Star au Kehlata i Akshara Naitik Rsearchs Akshara t Plus Kiss s You a
c First Kachetijos dalyje.
Turinys |
Tušetija yra šiauriniame Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio šlaite.
Tušetijos ribos:
Sritis yra kalnų dubuma Andžio Koisu (rus. Андийское Койсу) aukštupyje.
Tušetijos gyventojų gruzinų pavadinimas - tušai, tušinai ar tušetinai (gruz. tušebi). Tušetijoje taip pat gyvena nedidelė nachų tauta bacbiečiai, kitaip dar covatušinai (rus. бацбийцы, цова-тушины), patyrę didelę gruzinų įtaką. Abi grupės yra stačiatikiai, jų tikėjime yra nemažai ikikrikščioniškų elementų. Savo materialine ir dvasine kultūra šios etninės grupės artimos kitiems rytų Gruzijos kalniečiams - chevsurams ir pšavams.
Dalis gyventojų peresikraustė į pietus, į Kachetiją. XX a. 6-tą dešimtmetį daugelis gyventojų buvo perkelti į Alazanio slėnį: tušinai - į Kvemo Alvanio (Žemutinio Alvanio) kaimą, bacbiečiai - į Zemo Alvanio (Aukštutinio Alvanio) kaimą.
XIX a. viduryje Tušetiją sudarė keturios kalniečių bendruomenės Alazanio slėnyje. Tai Cova, Gomecaris (rus. Гометцари), Čaghma (rus. Чакма) ir Pirikvitis (rus. Пирикити). Dabar ši teritorija sudaro šiaurinę dalį Kachetijos regiono Achmetos rajono, dabar joje yra 10 kaimų, iš kurių Omalas didžiausias.
Kraštui būdingos įtvirtintos gyvenvietės su bokštais.
Pagrindinis pragyvenimo šaltinis - pergenamoji avininkystė. Daugelis tušinų yra avių augintojai. Jie garsėja sūriu ir vilna, kuri būdavo eksportuojama į Rusiją ir Europą. Vasarą daugelis tušinų praleidžia Tušetijos aukštikalnėse, o žiemą gyvena slėnio kaimuose.
Tušetija yra populiari kalnų turizmo šalis su žmogaus veiklos nepažeista gamta..
Pirmieji kraštą apgyvendino pagonys gruzinai iš Pchovijos, kurie slėpėsi negyvenamuose kalnuose po to, kai sukilo prieš prievartinį krikštą, kurį organizavo Iberijos karalius Mirianas III apie 330 m. Vėliau jie vis viena buvo Gruzijos karalių įsakymu pakrikštyti. Žlugus vieningai Gruzijos karalystei XV a. Tušetiją valdė Kachetijos karalystė.
XVI a. Tušetijos Covos tarpeklį ėmė apgyvendinti iš Šiaurės Kaukazo atklydę bacbiečiai, giminingi čečėnams ir ingušams. Kachetijos karalius Levanas (1520-1574) jiems padovanojo Alvanio slėnį už jų karinę tarnybą. Bacbiečius gruzinai vadina covatušinais. Bacbiečiai yra dvikalbiai, kalba tiek savo kalba, tiek gruziniškai. Bacbiečių kalba praktiškai kalbama tik Zemo Alvanio kaime, kur gyvena bacbiečiai.
Antrojo pasaulinio karo metais, kai vokiečių kariuomenė užėmė didelę Šiaurės Kaukazo dalį, Tušetijoje buvo antitarybinis sukilimas, spėjama, susijęs su panašiu sukilimu netolimoje Ingušijoje.
| Vikiteka: Tušetija – vaizdinė ir garsinė medžiaga |
Žemėlapiai:
| Gruzijos istoriniai regionai | |
|---|---|
| Vakarų Gruzija: Sadzenas | Abchazija | Megrelija | Svanetija | Imeretija | Gurija | Lečchumija | Rača Kartlija | Erco-Tianetija | Chevija | Pchovija (Chevsuretija | Pšavija) | Mtiuretija | Tušetija | Kachetija | Heretija Tao-Klardžetija: Adžarija | Klardžetija | Tao | Šavšetija | Lazona | Meschetija | Erušetija | Džavachetija | Artaani | Kola | Tori | Trialetija |